eilėgalis

eilė́galis sm. (1) lit. eilėraščio eilutės galas: Čionai turime neabejojamai tikrą, natūralią liaudies dainą su aiškia tendencija eilėgalius rimuoti B.Sruog. Liaudies dainiai ėmė rūpintis ne tik pasakojimo nuoseklumu, bet ir eilėgalių ritmu rš.